Patirties aprašymas

1986 m. Gruodžio 22 d. 4:15 val. pajutau, kad mirštu, tikrai mirštu. Atsiguliau ir netrukus mane užtvindė intensyviausia ryški balta šviesa, pripildyta nuostabiausios galios ir meilės Visatoje. Šviesoje girdėjau griausmingų vėjų ūžesių ir gražiausių angelų skleidžiamų garsų, kurie gieda garsiau nei griausmingi vėjai. Mano kūnas buvo paralyžiuotas šviesos galia. Buvau apimtas man skleidžiamos itin jausmingos meilės. Bijojau prarasti savo kūno funkcijų kontrolę - noras kontroliuoti savo judėjimą, mintis, viską, ką žmogus gali buvo itin stiprus, bet visos žmogiškosios galimybės geso šioje šviesoje.

Kai ji mane prarijo, ekstazės ir meilės sprogimas prasidėjo nuo mano pilvo ir išplito į pačią šviesą. Netrukus aš tapau Šviesa ir tapau nekaltumu, meile, ekstaze, taika, galia ir grožiu bei šviesos išmintimi. Kaip motina, laikanti vaiką savo rankose, šviesa nuvedė mane į viršų didžiuliu greičiu. Pati šviesa man kalbėjo, ir aš žinojau, kad tai yra Dievas, galia, kuri sukūrė visą Visatą. Šviesa man pasakė, kad esu pirmame šviesos dangus lygmenyje (tai buvo milijoną kartų didesnė šviesesnė meilė, nei bet kokia meilė, kurią man kada nors teko patirti Žemėje), kuriame buvo daugybė rojaus planetų. Aš pažvelgiau į savo kūną ir jis buvo iš baltos šviesos, bet vis dar turėjo žmogaus formą.

Praleidau ten tikrą laiką ir po to buvau perkeltas į aukštesnį lygį, kuriame Dievo džiaugsmas ir šlovė mane apėmė iki tiek, kad nebegalėjau pakelti ekstazės ir sprogau į naują šviesą milijoną kartų skaistesnė, galingesnė ir kupina išminties nei pirmame danguje. Mano naujasis kūnas buvo šviesesnis ir aiškesnis ir galėjo kažkokiu būdu atlaikyti šią proporcingai didėjančią Didybę. Man buvo pasakyta, kad Antrasis Dangus buvo užpildytas daugybe rojaus planetų. Kiekviename sekančiame dangaus lygyje šių savybių šlovė šviesoje vis didėjo milijonus kartų. Protu, atskirtu nuo šios šviesos neįmanoma, suvokti, gyvenimo šviesos ir grožio šiuose dangaus lygiuose. Buvau perkeltas iki tokio lygio, kuriame ekstazė ir meilė buvo tokie dideli, jog vos galėjau atlaikyti kosminės energijos ir ekstazės srautą.

Aš sprogiau į naują milijoną kartų šviesesnę šviesą nei Antrame Danguje; taip atsidūriau Trečiame Danguje. Čia mano kūnas vis dar buvo žmogaus, bet jame buvo tiek daug baltos, spindinčios šviesos, kad negalėjau patikėti savo akimis. Aš galėjau puikiu aiškumu matyti milijonus mylių aplink. Angelų giedojimo garsai virš manęs buvo tokie gražūs, griausmingi ir garbingi, aš jutau, kad jų garso vibracijos pripildytos sudėtinga išmintimi, kad šios garso vibracijos iš tikrųjų sukurtų gyvybę ir daugybę galimybių visatoje: Angelų skleidžiami garsai buvo ne vien dainavimas vien dėl linksmumo, tai buvo ir kūrimo procesas.

Iš Trečiojo dangaus buvau perkeltas į Ketvirtąjį, kur Dievo šlovė buvo tokia ryški. Jutau, kad čia esančios būtybės buvo kupinos neįsivaizduojamos Šlovės. Mano kūnas buvo toks ryškus, kad turėjo mažai žmogaus formos liekanų. Didybė buvo tokia ryški ir kupina minėtų savybių, kad pasakiau Dievui: „Negaliu daugiau. Jūs esate kur kas didingesnis nei aš kada nors įsivaizdavau. Ši šviesa buvo tokia galinga, kad galėjo sukurti visas Šviesos galaktikas.

Aš paprašiau Dievo nekelti manęs į aukštesnį lygį, bet Dievas vis vien perkėlė. Šiame lygyje, Didybė buvo tokia ryški, mano sugebėjimų ribotumas neleido jos suvokti iki galo, tai buvo nuostabu. Nemaniau, kad ten taip aukštai galėtų būti planetų, bet galbūt ten žvaigždėse gyvena būtybės. Dievo malonė, gražiausia ir poetiškiausia Dievo savybė nusileido kaip milijonai lapelių, susiliejusių į harmoniją, jie išlaikė ir išgrynino ekstazę ir šlovę lygyje, kuris man buvo pakeliamas. Galėčiau parašyti visą skyrių apie malonę, bet man vis tiek nepavyktų to tinkamai perteikti.

Tada aš buvau priimtas į Penktąjį dangų. Dabar mano kūnas buvo kaip milžiniška saulė. Jame nebeliko žmogaus formos. Didybė čia buvo neapsakoma. Tai, kas ten vyksta, žmonėms tikrai yra neįtikėtina.

Kurį laiką buvau ten ir buvau perkeltas į Šeštąjį dangų, kuris yra milijoną kartų šviesesnis už penktąjį. Nebekalbėsiu apie tai, koks didingas Dievas šiame lygmenyje. Angelai dainavo taip garsiai, žmogaus ausys nepajėgios išgirsti šios Visatos muzikos. Mano kūnas buvo dar ryškesnė saulė, kuri įsiliejo į centrinę Dievo šviesą.

Tada aš buvau priimtas į Septintąjį dangų, o tai, kas ten vyksta, yra toli už mano gebėjimų ribų. Dievas mane gražino žemyn. Septintame danguje užtrukau tik dešimt sekundžių. Betkuri galaktika galėtų būti sukurta su šia šviesa. Būtybės, kurios gali ten patekti, yra milijonus metų labiau išsivysčiusios nei aš. Kiekviename iš šių dangaus lygių tyrumo, meilės, ekstazės, taikos, galios, grožio, malonės ir išminties šviesa ir šlovė didėja milijonus kartų, todėl jais keliauti ir juose būti nelengva.