Patirties aprašymas

Mano vardas Jonathanas, tai buvo 1975 m. vasara, man buvo 17 metų, aš gyvenau mažame mieste NY valstijoje. Nusipirkau didelį kiekį LSD "Windowpane" versiją. Mano draugai ir aš šį narkotiką vartojome kasdien beveik savaitę, tačiau vienos dozės poveikis nebesuteikdavo pageidaujamo efekto. Su draugais vartojome ir aš padauginau 2 - 3 k. daugiau įprastos dozės. Maždaug 16:40 aš pradėjau jausti poveikį, bet šįkart viskas buvo kitaip, pradėjau jaudintis. Tuo metu buvau pas draugą, kuris gyveno šalia. Aš nuėjau aukštyn į vieną iš miegamųjų, nes jaučiau, kad svaigsta galva, trūksta oro, mano širdis smarkiai plakė ir jaučiausi blogai. Pastebėjau, kad laikrodis prie lovos rodė 16:50 val., kai pajutau, kad mano akys užsiverčia į viršų, lyg bandyčiau žiūrėti aukštyn, o paskui viskas aptemo.

Aš tuoj pat atsidūriau judesy tarp planetų, pradedant nuo Veneros, skriejau pro Jupiterį, Saturną, Neptūną ir Uraną. Turiu prisipažinti, kad nepamenu, jog būčiau matęs Plutą. Šios planetos buvo labai arti viena kitos išsirikiavusios laipsniška, o ne tiesia linija. Jos buvo didelės ir labai gražios. Jupiteris buvo spalvingas ir ryškiausias. Jos buvo arti viena kitos, man praskriejus vieną, kita tuoj pat atsirasdavo šalia. Per pastarąsias keletą minučių judėjau, bet nejutau greičio. Kai praskriejau Uraną, atsisukau atgal, kad vėl pažvelgčiau į jas visas, jos buvo, tiesiog, neįtikėtinai gražios. Kai pažvelgiau pirmyn norėdamas pamatyti mano galutinį kelionės tikslą, jis buvo gerai matomas ir taip pat nustebino mane. Aš artėjau prie pasagos formos debesų sienos. Aš sustojau prie įėjimo, šios debesų sienos dydis buvo įspūdingas ir galėjau įvertinti jo matmenis. Atrodė, kad jis buvo maždaug 100 pėdų gylio ir pločio, ir gal net dvigubai aukštesnis. Dugno spalva buvo violetinė, ir, žiūrint į viršų, ji buvo šviesesnė ir ryškesnė, nuo purpurinės iki levandos, iki mėlynos spalvos, po to ji buvo šviesiai mėlyna ir baltos spalvos viršuje, kaip viršus audros debesyje atspindi pietų saulę. Turėčiau paminėti, kad neturėjau jokios savo judėjimo kontrolės, buvau "perkeltas" į šią vietą. Aš nesistengiau judėti savarankiškai, todėl nežinau, ar galėjau. Debesies viršuje pamačiau daugybę porų sparnų, grynos baltos spalvos su aukso akcentais ir jie buvo visame viršutiniame debesies krašte. Aš iš karto supratau, kad tai buvo angelai.

Atrodė, kad jie žiūri į mane iš savo pozicijų, ir aš galėjau matyti, kaip jų sparnai sukasi ir juda, lėtai plazdėdami, tai buvo nuostabus reginys. Jie buvo apšviesti šviesos šaltiniu, kurio nemačau, tačiau virš jų esantis "dangus" buvo gelsvai baltos spalvos ir labai ryškus. Aš nuskenavau debesų viršūnę ir žiūrėjau į visus angelų judesius, bandžiau pamatyti jų bruožus, tačiau jie buvo per toli, kad įžiūrėčiau jų veidus arba daugybę jų kūnų.

Jų sparnai buvo stebėtinai dideli ir labai aiškiai matomi. Aš buvau taip apimtas įspūdžio to, ką mačiau, kad nustebau, kai pamačiau esybės siluetą, stovintį šios debesų sienelės viduryje, tiesiai priešais mane, apie 50 pėdų nuo grindų lygio. Nemanau, kad turėjau kūną arba jutau tvirtą paviršių po manimi, iš tikrųjų "žemė" po manimi buvo tokia pat juoda kaip ir erdvė, kuria ką tik keliavau. Ši esybė turėjo visą kūną, aprengtą balta drobe nuo galvos iki kojų.

Šviesa iš viršaus apšvietė ją, bet gaubtas ant galvos užliejo šešėlį ant veido, nebuvo galimybės įžiūrėti jo bruožų. Aš galėjau matyti, jo rankos buvo prie šonų ištiestos ir delnais nukreiptos į mane. Nei vienas iš mūsų nekalbėjo žodžiu, viso įvykio metu buvo tylu, bet, kai tik pažvelgiau į šią esybę, man buvo įteiktas meilės ir džiaugsmo jausmas, kurio dydybę ir nuostabumą sudėtinga perteikti žodžiais.

Tuomet mano protas buvo pripildytas žinių ir atsakymų apie mano egzistavimą ir gyvenimo prasmę ir aš atsimenu - pasakiau sau: "Dabar aišku, suprantu, tai taip paprasta!" Tuo metu žinojau, kodėl gimiau, ir, koks buvo mano tikslas pagal Dievo bendrą planą, ir aš žinojau, kad tai labai nesudėtinga ir paprasta. Tada aš be jokios abejonės supratau, kad prieš mane esanti apvaizda buvo Jėzus.

Po kelių akimirkų begarsio bendravimo prabudau ant lovos, kurioje gulėjau. Oh, koks baisus jausmas buvo grįžti, toli nuo ten, iš kur aš ką tik sugrįžau. Aš prisimenu, kaip šaukiau "NEEEE!" ir užsimerkiau, norėdamas sugrįžti ten bet, žinoma, negalėjau. Aš pažvelgiau į laikrodį. Buvo 18 val., Gal po minutės ar dviejų aš išlipau iš lovos ir supratau, kad jaučiuosi puikiai! LSD poveikis buvo visiškai išnykęs. Nuėjau pasižiūrėti į veidrodį ir pastebėjau, kad mano vyzdžiai buvo normalūs. LSD sukelia vyzdžių išsiplėtimą, bet mano vyzdžiai buvo įprasto dydžio.

Išgirdau, kaip mano apsvaigę draugai ledžia garsus ir pagalvoju sau: "Puiku, aš nebejaučiu džiaugsmo, kurį tik ką patyriau, bet taip pat nesu pernelyg apsvaigęs." Aš grįžau namo ir pietavau su tėvais. Maždaug po valandos grįžau pas savo draugus į jų namus jie vis dar buvo apsvaigę nuo LSD. Pamenate, aš pavartojau dvigubai didesnę dozę, man poveikis buvo visiškai išnykęs. Kai grįžau iš savo KMP, žinios, kurias man perteikė per trumpą laiką, buvo visiškai pašalintos iš mano atminties, bet aš galėjau prisiminti, net ir iki šios dienos, praėjus 24 metams, būtent tai, ką aš mačiau, kad man buvo suteiktos žinios, ir kaip aš reagavau.

Dar vienas įspūdingas sutapimas, praėjus 10 metų po įvykio, aš mokiausi apie Danielį Psalmėse Biblijos klasėje, kaip Dievas įsakė Arkangelui Mykolui išgelbėti Danielį nuo liūtų.

Angelas sakė, kad Danielis pradėjęs melstis, apleido Dievo akiratį, jam baigus melstis, Angelas pasirodė Danieliui ir išgelbėjo jį nuo liūtų. Dabar aš nepamenu tiksliai šio ištraukos, bet dėstytojas pasakė mums, kad jei kalbėsite maldą normaliu greičiu, tarsi skaitytumėte garsiai, tai ji skaitoma 5-6 minutes. Angelui prireikė 5-6 minučių, kad padėtų Danieliui. Iki šiol bandau suprasti, kas su manimi įvyko tą dieną, ir šis pasakojimas iš Biblijos puikiai tinka. Dabar esu įsitikinęs, kad mus mirtinguosius valdo laikas ir erdvė, o kai mes peržengiame už savo mirtingumo ribų, laikas ir erdvė vis dar egzistuoja, tačiau ji yra labai sutrumpinta, kaip kad planetos buvo taip arti per mano KMP. Galiu Jus patikinti, kad Dangus buvo už tos debesų sienos, man tiesiog nebuvo leista pamatyti jo, dėl to, kaip gyvenau savo gyvenimą. (Netrukus po to atsisakiau narkotikų vartojimo). Kai naktį pažvelgiate į žvaigždes, vienas iš tų šviesos taškų, kurį matote danguje yra tik 6 minutės kelio, kai peržengiame anapus.


Jonathano epilogas apie gyvenimą po KMP:

Jūs norėjote sužinoti apie mano narkotikų vartojimą ... netrukus po mano KMP aš lioviausi vartoti sunkius narkotikus, tokius kaip greitis, kokainas, LSD, aš rūkiau žolę ilgiau, bet po 3 ar 4 metų visiškai nebevartoju narkotikų, net nemėgstu vartoti gydytojo paskirtų vaistų. Aš taip pat negeriu daugiau 1-2 alaus per mėnesį. Aš tikiu, kad pamačiau Jėzų, taip pat, kad man nebuvo leista pamatyti Dangų. Visada tai turėsiu omeny, kai kils noras padaryti kažką neigiamo.